Ar kada suskaičiavote, kiek mažų T. rex’ų slepiasi jūsų namuose – po sofa, ant lentynos ar net vonioje? O gal jūsų vaikas vardija dinozaurų rūšis su tokia aistra ir tikslumu, kad net pats „Google“ būtų nustebęs? Jei taip – sveikiname! Nors jums tai gali atrodyti tiesiog kaip „fazė“, mokslas sako ką kita: šis gilus ir atkaklus domėjimasis dinozaurais gali būti ženklas, kad jūsų vaikas turi nepaprastų protinių gebėjimų.
Nors tai skamba kaip ištrauka iš „Draugų“ serialo, tyrimai rodo, kad dinozaurų gerbėjai dažnai išsiskiria ne tik savo žiniomis, bet ir dėmesio išlaikymu, atkaklumu, gebėjimu gilintis bei strateginiu mąstymu.
Taigi, jei jūsų mažylis nori kalbėti tik apie stegozaurų mitybą ar triceratopsų ragus, vietoj akių vartymo metas susidomėti kartu. Gali būti, kad po visais tais plastikiniais ropliais slepiasi tikras intelekto lobynas.
Mokslininkų įrodymai: kodėl vaikų aistra dinozaurams tokia svarbi?
Vaikų aistra dinozaurams – tai ne tik miela, bet ir moksliškai pagrįsta pažintinio vystymosi „super galia“. Tyrime, kurį atliko Indianos ir Viskonsino universitetų psichologai, atskleista, kad intensyvus susidomėjimas viena tema – šiuo atveju dinozaurais – yra tiesiogiai susijęs su geresne ištverme, dėmesio išlaikymu, stipria atmintimi, strateginiu mąstymu ir gebėjimu apdoroti sudėtingą informaciją. Kitaip tariant, vaikai, kurie gali valandų valandas kalbėti apie T. rex’o dantų sandarą ar apie tai, kaip išnyko dinozaurai, iš tiesų treniruoja ne tik atmintį, bet ir mąstymo gilumą.
Be to, tyrime pastebėta, kad tokie vaikai dažnai turi geresnius kalbinius įgūdžius: jų žodynas yra platus, jie geba logiškai dėlioti mintis ir netgi strateguoti. Gebėjimas nuosekliai domėtis viena tema, užduoti klausimus ir savarankiškai ieškoti atsakymų – tai labai svarbūs mąstymo ir mokymosi procesai, kurie, kaip rodo šie duomenys, gali turėti ilgalaikį poveikį.
Įdomu tai, kad teigiami rezultatai buvo pastebėti ne tik tarp dinozaurų entuziastų, bet ir tarp vaikų, kurie domisi arkliais, lėktuvais ar net traukiniais. Svarbiausia – ne objektas, o gilaus susidomėjimo lygis.
Kas yra „intensyvūs interesai“? Ir kaip jie skatina savarankišką mokymąsi?
Tai, kad jūsų vaikas be perstojo kalba apie dinozaurus ir moka atskirti Protoceratopsą nuo Oviraptoriaus, nėra atsitiktinumas. Psichologijoje toks reiškinys vadinamas intensyviu interesu – giliu, tvirtu ir atkakliu domėjimusi konkrečia tema, kuris dažnai pasireiškia vaikystėje, ypač tarp 2–6 metų amžiaus.
Intensyvūs interesai – tai ne trumpalaikės užgaidos. Jie pasireiškia taip stipriai, kad vaikai gali:
- Vardyti dešimtis dinozaurų rūšių be klaidų,
- Prisiminti, kuo kuris maitinosi ir kokiame periode gyveno,
- Lyginti, analizuoti, klasifikuoti,
- Netgi pastebėti mokslines klaidas.
Įdomu tai, kad tokie intensyvūs interesai dažniausiai atsiranda natūraliai, be tėvų skatinimo. Jie kyla iš vaiko vidinės motyvacijos ir dažnai tęsiasi net kelis metus.
Kai vaikas giliai įninka į pasirinktą temą – tarkim, dinozaurus – jis natūraliai pradeda mokytis savarankiškai. Toks domėjimasis tampa neformaliu, tačiau itin efektyviu mokymosi modeliu: vaikas užduoda klausimus, ieško atsakymų, lygina informaciją, analizuoja ją ir sistemina. Jis tampa mažuoju tyrėju – o tai nepaprastai vertinga. Šie vaikai ne tik renka žinias, bet ir mokosi taikyti jas naujose situacijose – tai vadinama aukštesniuoju mąstymu.
Be to, jie dažnai mokosi vedami vidinio smalsumo, o ne išorinio spaudimo, kas yra viena didžiausių vertybių šiandieniniame informacijos perpildytame pasaulyje.
Trumpai tariant: kai vaikas myli dinozaurus (ar kitą pasirinktą temą), jis tuo pačiu ugdo atkaklumą, dėmesio sutelkimą, savarankiško mokymosi įgūdžius ir gebėjimą mąstyti giliau. Ir tai tikrai daugiau nei tik žaislas rankose – tai pirmieji žingsniai į kūrybiškumą, savarankiškumą ir meilę žinioms.
Tikra istorija: Charlie atradimas muziejuje
10-mečio Charlie iš Essexo istorija yra puikus pavyzdys, kaip vaikų domėjimasis virsta daugiau nei tik pomėgiu.
Nuo mažens Charlie žavėjosi dinozaurais – jis galėjo valandomis pasakoti apie jų rūšis, mitybos įpročius ir gyvenimo laikotarpius. Jo aistra neapsiribojo vien žaidimais: berniukas skaitė pažintines knygas, žiūrėjo dokumentinius filmus ir pats piešė detalias dinozaurų iliustracijas.
Norėdami paskatinti šį domėjimąsi, tėvai padovanojo Charlie ypatingą patirtį – naktį Londono gamtos istorijos muziejuje. Kol daugelis vaikų džiaugėsi nuotykiu ar laukė užkandžių, Charlie kruopščiai tyrinėjo muziejaus eksponatus. Būtent ten jis pastebėjo tai, ko nepastebėjo net muziejaus darbuotojai: prie vienos fosilijos buvo parašyta „Oviraptor“, tačiau Charlie žinojo, kad tai – Protoceratops. Remdamasis savo žiniomis apie dinozaurų anatomiją ir evoliuciją, jis argumentuotai paaiškino, kuo šie du dinozaurai skiriasi.
Iš pradžių tėvai į jo pastabą žiūrėjo kaip į vaikišką smalsumą, tačiau Charlie atkakliai tvirtino savo. Galiausiai jie perdavė informaciją muziejaus darbuotojams, o po kelių dienų šeima gavo oficialų padėkos laišką – buvo pripažinta, kad eksponato etiketė iš tiesų buvo klaidinga.
Ši istorija puikiai atskleidžia, ką reiškia intensyvus interesas: tai ne tik žinių kaupimas, bet ir gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, savarankiškai analizuoti ir įžvelgti net subtilias detales.
Charlie istorija – puikus pavyzdys, kaip vaikų gilus domėjimasis viena tema gali paskatinti intelektinį augimą, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir padėti žengti pirmuosius žingsnius akademinės srities link.
Ką sako kiti tyrimai?
Nors tėvai dažnai galvoja, kad vaiko pomėgis gimsta iš to, kuo domisi šeima, tyrimai atskleidžia priešingą tiesą. Psichologai iš Virdžinijos ir Jeilio universitetų išsiaiškino, kad intensyvūs interesai dažniausiai atsiranda natūraliai, nepriklausomai nuo tėvų įtakos. Jie pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais ir dažnai būna gana netikėti – kai kurie vaikai užsidega dinozaurais, kiti – vėjo jėgainėmis ar vandenyno dugnu.
Tačiau ši nuostabi motyvacija dažnai susiduria su kliūtimi – mokykla. Tyrimas parodė, kad vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, jų gilus domėjimasis konkrečia tema dažnai išblėsta dėl per mažo laisvo laiko, paviršinio mokymosi ir per menko ryšio tarp pamokų turinio bei vaiko pomėgių.
Tik apie 20 % vaikų išlaiko savo aistrą tam tikrai sričiai ilgiau nei keletą metų. Tai liūdna žinia, turint omenyje, kiek daug pažintinių ir emocinių naudų slypi toje „dinozaurų fazėje“.
Tačiau čia labai svarbų vaidmenį atlieka tėvai – nors pomėgis gali ir nutrūkti, jį galima palaikyti, pritaikant prie kasdienės rutinos ar mokyklinio turinio. Mokslininkai pabrėžia, kad užtenka vos trupučio laisvės tyrinėti tai, kas vaikui įdomu, ir susidomėjimas gali išlikti gyvas daug ilgiau.
Kaip tėvai gali palaikyti mažojo tyrėjo kelionę?
Nors vaikų pomėgiai dažnai keičiasi, tėvų vaidmuo yra labai svarbus – jie gali padėti aistrai sužydėti arba tyliai užgesti. Ypač kai kalbama apie tokias gilias temas kaip dinozaurai ar kitos „intensyvios meilės“, kurios vystosi ankstyvoje vaikystėje.
Pirmiausia – skirkite laiko. Net jei dinozaurai jums atrodo kaip „tiesiog žaislai“, vaikui tai – visa visata. Leiskite jam apie tai kalbėti, skaityti, rodyti jums paveikslėlius ar pasakoti faktus. Jūsų dėmesys rodo, kad jo domėjimasis yra svarbus ir vertingas.
Ieškokite ryšių su mokykla. Jei vaikas domisi dinozaurais, aptarkite su juo, kaip tai siejasi su gamtos mokslais, geografija ar net matematika. Skatinkite jį dalintis savo žiniomis klasėje – tai stiprina pasitikėjimą savimi.
Leiskite mokytis savaip. Jei vaikas nori žiūrėti dokumentiką vietoj klasikinės pasakos – puiku. Jei renkasi pažintines knygas vietoj spalvinimo knygelių – dar geriau. Tokie pasirinkimai rodo, kad vaikas ne tik žaidžia, bet ir sąmoningai renkasi mokytis.
Skatinkite kūrybiškumą. Kurkite kartu teminius dinozaurų piešinius, žaiskite vaidmenų žaidimus („Aš esu paleontologas, o tu – triceratopsas!“), darykite smėlio kasinėjimus. Žinios įsitvirtina stipriau, kai jas lydi emocijos ir veiksmas.
Ir svarbiausia – net jei aistra praeis, vaikas vis tiek išmoks neįkainojamų dalykų: atkaklumo, susitelkimo, savarankiško mokymosi, gebėjimo gilintis.
Apibendrinimas: daugiau nei tik fazė
Kai vaikas be perstojo kalba apie dinozaurus, tai gali atrodyti kaip trumpalaikė užgaida. Tačiau mokslas sako: tai ženklas, kad vaikas lavina svarbius gebėjimus – dėmesį, atkaklumą, kalbinius įgūdžius ir gebėjimą mokytis savarankiškai.
Net jei aistra dinozaurams praeis, įgūdžiai, įgyti tyrinėjant, išliks visam gyvenimui. Tai ne tik žaidimas – tai pirmieji žingsniai į savarankišką mąstymą, kūrybiškumą ir meilę žinioms.
Tad jei jūsų vaikas žino daugiau apie dinozaurus nei jūs, nesustabdykite jo. Palaikykite! Mažieji protai nusipelno didelių nuotykių.
Šaltiniai:
Alexander, J. M. et. al. (2008) Short report The development of conceptual interests in young children. Cognitive Development; 23: 324–334.
DeLoache, J. S. et. al. (2007) Planes, Trains, Automobiles—and Tea Sets: Extremely Intense Interests in Very Young Children. Developmental Psychology; 43(6): 1579 –1586.
Kaip stiprinti šeimos ryšį per žaidimą?
Atraskite, kaip žaidimai padeda stiprinti šeimos ryšius, skatinti vaikų emocinį augimą ir kurti laimingesnę kasdienybę.
Kas yra smulkioji motorika ir kodėl ji svarbi vaiko raidai?
Smulkioji motorika – tai daugiau nei tik pirštų miklumas. Sužinokite, kodėl šie įgūdžiai yra tokie svarbūs vaiko kalbai, mokykliniams pasiekimams ir savarankiškumui, bei kaip juos lavinti kiekviename amžiaus etape.